stembrys

stembrỹs sm. (4) Up, (3) Š, NdŽ; Rtr, stem̃bris (2) Škn, Lkž; D.Pošk 1. R189, MŽ, N(Rg), Ser, KŽ žr. stemberys 1: Salotos stembrỹs, kotas KII141. Kanapių stembrỹs KI588. Tie dobilai teip supuvę, kad vieni stembriaĩ telikę K. Lapai nužaruoti, vieni stem̃briai beliko Škn. Nuėdė viską, tik stembriùs paliko Vdk. Vyrai rūko tabokos stembrius Tt. Su stembriaĩs blogas šienas Gr. Septynios varpos tikusios auga ant vieno stembrio ir kitos septynios tuščios S.Stan. Nūgerdavo [paukščiai] grūdus, vieni stembrùkai palikdavo Grd. Grūdeliai vėl ims leisti šaknis ir stembrelį J.Šliūp. ║ rūgštynių stambas: Stembriaĩs vadina rūgštėles, išaugusias į bemblius Erž. 2. NdŽ žr. 1 stambas 2. 3. žr. stembras 2: Kai virsi lapinius barščius, tai stembriùs nupjauk Vdk. 4. žr. stemberys 2: Votegas vejamas trijoms šakoms į stem̃brį, o ilgiausioji šaka suvejama į šmikį, kuriuo mazgai suvaromi Sg. Turint šunauglių, reikia pamesti ant kelio sumazgytą votego stembrį LTR(Klp). 5. Škn žr. stimberys 1: Ka žem kelių stembrỹs, tai geresnė pienuo [karvė] Skdv.